mekleris

×mèkleris (l. mekler, vok. Mäkler) sm. (1) Lkš; LL84 mė́kleris (1) KII42 žr. makleris 2: Pasiimk mèklerį, tai brangiau karvę parduosi Snt. Kad ne mekleris, tokią kainą nebūčiau gavęs Vv.